Skirtingos prisitaikymo prie klimato kaitos kryptys ir greičiai

2018 m. lapkričio 27 d. įvyko Aplinkos ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutu organizuotas mokomasis seminaras „Prisitaikymas prie klimato kaitos: nuo valstybės politikos iki vietos lygmens“. Renginys buvo skirtas ministerijų, savivaldybių, nevyriausybinių, mokslinių organizacijų atsotvams. Seminare dalyvavo šie VU Geomokslų instituto darbuotojai: prof. E. Rimkus, doc. J. Kažys, dr. Judita Liukaitytė-Kukienė, dokt. J. Kilpys. Prisitaikymą prie klimato kaitos ir kylančių poplūdžių apžvelgė svečias iš Jungtinės Karalystės Philip Thompson (Lesterio savivaldybė), o karščio bangų poveikį pristatytė Dovilė Adamonytė-Rimkė (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras).

Pirmojoje seminaro dalyje Philip Thompson apžvelgė prisitaikymo prie klimato kaitos ir potvynių pavojaus patirtį Lestero savivaldybėje. Jau nuo 19 a. vidurio šis Anglijos miestas yra sukaupęs didžiulę tvarios aplinkos kūrimo patirtį. Nors daugelis prisitaikymo prie potvynių keliamo pavojaus priemonių yra įgyvendinamos savivaldos lygmenyje, šioms priemonės yra būtinas nacionalinis reguliavimas. Siekiant gauti finansavimą priemonių įgyvendinimui reikia, kad priemonės būtų daugiafunkcinės ir kompleksinės. Kaip ir daugelyje vakarų Europos valstybių, vietinė potvynių rizikos valdymo strategija Lesteryje remiasi tvarios aplinkos ekologinių priemonių įgyvendinimu (natūralios vandenį drenuojančios pievos, spec. tvenkiniai ir kt.). Praktinės užduoties metu seminaro dalyviai buvo labiau linkę pasitikėti klasikinės prisitaikomo prie potvynių priemonėmis (dirbtinės krantinės, drenažo vamzdžiai ir kt.). Auditorija pirmumą teikė nacionalinio lygmens priemonėms (miesto teritorijų planavimas, potvynių rizikos valdymo sistema) nei priemonėms kurios gali būti įgyvendintos savivaldybių iniciatyva (hidrotechniniai įrenginiai, infrastruktūros pokyčiai, ekologinės priemonės). Nors finansinės galimybės yra svarbios prisitaikymo prie potvynių priemonių įgyvendinimui, tačiau kaip svarbiausias prielaidas dalyviai įvardino politinį ir visuomeninį sąmoningumą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kaip galimas sprendimo būdas įvardintas švietimo ir sąmoningumo klimato kaitos srityje didinimas.

Antroji seminaro dalis buvo skirta prisitaikymui prie karščio bangų poveikio. Dovilė Adamonytė-Rimkė pristatė karščio bangų keliamus pavojus bei Nacionalinį visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016-2020 m. veiksmų planą ir jo įgyvendinimą. Diskusijoje aptarta, kad skirtinguose įstatyminiuose aktose karščio bangos kriterijai apibrėžiami skirtingai ir juos būtina suvienodinti. Praktinės užduoties metu buvo pastebėta, kad karščio perspėjimo sistema veikia nacionaliniu lygmeniu, tačiau vietiniu (savivaldos) lygmeniu ši sistema nėra praktiškai ištobulinta. Dažnai imantis aktyvių prisitaikymo veiksmų savivaldybės rodo mažai pastangų, pačios savivaldybės gali ir turi nusimatyti veiksmų planus atėjus karščiams. Tačiau, kol oficialus karščio bangos perspėjimas pasiekia atsakingus savivaldybių darbuotojus praeina nemažai laiko, o neturint oficialaus pagrindimo vykdyti karščio prevenciją nėra įmanoma. Tokiais atvejais į pagalba galėtų atskubėti visuomeninės organizacijos, verslas ar individualios žmonių iniciatyvos. Taip pat savivaldybių gyventojų nuomonė yra labai svarbi pritaikant viešąsias erdves prie karščio bangų – tai galima atlikti atnaujinant bei projektuojant naujas aikštes, gatves, parkus, viešuosius pastatus ir kt. Svarbus ir mokslininkų vaidmuo, pvz., Fribūre (Vokietija) mokslininkai apskaičiavimo ir pademonstravo, kaip augmenija gali sumažinti karščio poveikį – viena iš pagrindinių miesto aikščių buvo atnaujinta pagal jų rekomendacijas.

Apibendrinant seminare išsakytas nuomones ir pastebėjimus galima teigti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos srityje Lietuvoje trūksta kryptingumo tarp nacionalinio ir vietinio lygmens veiksmų. Tikiuosi, kad, Lesterio miesto pavyzdys kai nacionaliniai ir vietiniai veiksmai yra kryptingai suderinti įgyvendinant klimato kaitos prisitaikymo projektus, suteiks papildomą pagreitį savivaldybėms Lietuvoje.

Daugiau informacijos:
Merai prisitaiko – „Merų pakto dėl klimato ir energetikos“ dalis
Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairės savivaldybėms