Dešimtmetis Vilniaus universiteto meteorologijos stotyje
2012 metų kovo 23 dieną Vilniaus universiteto tuometinio Gamtos mokslų fakulteto (dabar Geomokslų instituto) kiemelyje atidaryta Vilniaus universiteto meteorologijos stotis (VU MS). Stotyje sumontuoti Coastal Environmental Systems (JAV) ir Kipp & Zonen (Nyderlandai) firmose pagaminti automatiniai prietaisai jau 10 metų nepertraukiamai registruoja įvairius meteorologinius elementus: oro temperatūrą ir drėgnį, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius, saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę, spinduliuotės balansą), perkūniją, debesuotumą, matomumą ir kt.
Šiame straipsnyje apžvelgiama pagrindinių meteorologinių elementų (oro temperatūros, kritulių kiekio, vėjo rodiklių, debesuotumo) kaita VU MS per 10 metų bei per šį laikotarpį užfiksuoti rekordai.
Oro temperatūra. Aukščiausia oro temperatūra VU MS užfiksuota 2014 metų rugpjūčio 3 dieną. 17 valandos matavimų duomenimis ji siekė 35,9 °C. Žemiausia oro temperatūra išmatuota 2017 metų pradžioje, sausio 7 dienos rytą. Tuo metu ji nukrito iki -21,7 °C. Patys šilčiausi metai buvo 2020. Vidutinė tų metų oro temperatūra VU MS siekė 9,9 °C. Vėsiausi metai – 2021 (vidutinė metinė oro temperatūra 8,0 °C) (1 pav.).
1 pav. Vidutinės metinės oro temperatūros kaita VU MS 2013–2021 metais.
Pats šilčiausias mėnuo per visą stoties matavimų laikotarpį buvo 2021 metų liepa (vidutinė mėnesio oro temperatūra 23,8 °C). Visgi 2021 metai pasižymėjo gan šaltais sausio ir vasario mėnesiais (atitinkamai -3,2 °C ir -5,0 °C), o tai ir lėmė žemą vidutinę metų temperatūrą. Tačiau pats šalčiausias mėnuo per VU MS matavimų istoriją buvo 2016 metų sausis – -6,6 °C (2 pav.).
2 pav. Vidutinė, minimali ir minimali mėnesio oro temperatūra sausio – gruodžio mėnesiais VU MS 2012–2022 metais.
Kritulių kiekis. Per dešimtmetį VU MS užfiksuoti tiek itin stiprių kritulių atvejų, tiek keletas sausų laikotarpių. Didžiausias kritulių kiekis per parą užfiksuotas 2017 metų liepos 11 dieną, kuomet iškrito 55,9 mm kritulių. Visgi didžiausias kritulių kiekis per valandą fiksuotas 2021 metų liepos 6 dieną. Tuomet nuo 11 iki 12 valandos iškrito net 28,4 mm kritulių. Pats lietingiausias mėnuo per visą VU MS matavimų istoriją – 2017 metų liepa, kuomet per mėnesį iškrito maždaug penktadalis viso metų kritulių kiekio (166,9 mm) (3 pav.). Beje, 2017 metai buvo ir patys lietingiausi per matavimų laikotarpį (797,1 mm kritulių).
3 pav. Kritulių kiekio suma sausio–gruodžio mėnesiais VU MS 2012–2022 metais.
Nuo 2012 metų fiksuoti ir keli dešimtadieniai, kuomet nefiksuotas nė lašas kritulių, o pats mažiausias mėnesio kritulių kiekis nustatytas 2019 metų balandį. Tuomet per mėnesį iškrito vos 1 mm kritulių, o per pirmus du mėnesio dešimtadienius jie išvis nebuvo užfiksuoti. Iš viso šis laikotarpis be kritulių truko 24 dienas (nuo kovo 28 dienos iki balandžio 20 dienos) ir buvo pats ilgiausias per dešimtmetį.
Vėjo greitis. Maksimalus per dešimtmetį VU MS užfiksuotas vėjo greitis – vos 12,7 m/s. Toks jis išmatuotas du kartus: 2012 metų rugpjūčio 6 dieną, 22 valandą ir 2020 metų kovo 12 dieną, 22 valandą. Abiem atvejais pūtė pietvakarių krypties vėjas. Tokias nedideles maksimalaus vėjo reikšmes pirmiausiai lėmė greta stoties esantys aukšti (iki 10–12 metrų aukščio) Geomokslų ir Konfucijaus instituto pastatai. VU MS dažniausiai vyravo pietvakarių ir vakarų krypčių vėjai, rečiausiai fiksuoti šiaurinių krypčių vėjo gūsiai.
Žaibai. Per visą matavimų laikotarpį arčiau nei 50 km atstumu nuo VU MS buvo užfiksuoti 17600 žaibų išlydžių. Daugiausiai jų nustatyta 2015 metų rugpjūčio 9 dieną. Tą dieną stotyje esantis žaibų detektorius iš viso užfiksavo net 870 išlydžių, iš kurių vienas – vos 3 kilometrų atstumu nuo stoties. Visgi arčiausiai VU MS žaibas „trenkė“ 2019 metų balandžio 27 dienos popietę. Tą dieną išlydis užfiksuotas 1,9 km atstumu nuo stoties. Per visą dešimties metų matavimo laikotarpį daugiausiai žaibų per mėnesį užfiksuota 2016 metų liepą, kuomet iš viso nustatyti 1358 išlydžiai. Iš visų mėnesių būtent liepą žaibavo dažniausiai – net 25% visų VU MS užfiksuotų išlydžių buvo šį mėnesį (4 pav.).
4 pav. Žaibų išlydžių, užfiksuotų VU MS esančio žaibų detektoriaus, pasiskirstymas (%) sausio–gruodžio mėnesiais
Debesuotumas. Per 10 metų vidutiniškai mažiausias debesuotumas VU MS buvo šiltuoju metų laiku, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais (vidutiniškai 3,8 oktai). Didžiausiu debesuotumu pasižymėjo lapkritis. Jo metu vidutiniškai debesuotumas siekė 6,7 oktus (5 pav.), tad pragiedrulių šio mėnesio metu būdavo ypač mažai.
5 pav. Vidutinis debesuotumas (oktais) VU MS sausio–gruodžio mėnesiais
Vertinant vidutinį apatinį debesų pagrindo ribos aukštį galima pastebėti, kad vidutiniškai didžiausias jis per 10 metų laikotarpį VU MS buvo gegužės ir birželio mėnesiais – siekė 2,24 km. Tuo tarpu žiemą vyravo žemesni debesys – vidutiniškai jų apatinės ribos aukštis lapkričio–sausio mėnesiais buvo vos 650–800 metrų (6 pav.).
6 pav. Vidutinis apatinis debesų pagrindo aukštis VU MS sausio–gruodžio mėnesiais.