Lapkričio 13 d. vietoje paskaitos „Ilgalaikių meteorologinių prognozių metodai“ (doc. G. Stankūnavičius) vyks paskaita „Biometeorologija“ (doc. J. Kažys);
Lapkričio 27 d. vietoje paskaitos „Biometeorologija“ (doc. J. Kažys) vyks paskaita „Ilgalaikių meteorologinių prognozių metodai“ (doc. G. Stankūnavičius).
Meteorologijos ir hidrologijos studijų programos II kurso studentė Kristina Viršilaitė nuo 2018 m. spalio 1 d. dalyvauja Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ finansuojamame projekte „Sunkiųjų mineralų koncentracijos kaitos įvertinimas jūros kranto skersiniame profilyje“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0072 (vadovas doc. D. Pupienis). Šių metų spalio 8 ir 26-ą dieną Lietuvos pajūrio atkarpoje Būtingė-Klaipėdos uostas, buvo atlikti sunkiųjų mineralų koncentracijos bei morfometriniai Baltijos jūros kranto matavimai. Tyrimus atliko meteorologijos ir hidrologijos II kurso studentė Kristina Viršilaitė kartu su projekto vadovu doc. dr. Donatu Pupieniu. Tyrimo tikslas buvo įvertinti spalio 23-24 dienomis vykusios audros poveikį kranto dinamikai ir sunkiųjų mineralų pasiskirstymui. Minėtomis dienomis audros metu, siautė gūsingas (25 m/s) ŠV krypties vėjas, Baltijos jūroje kilo 4,5 m aukščio bangos, o jūros lygis pasiekė 70 cm.
Spalio 17 d. įvyko Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” organizuotas renginys-diskusiją: „Atsakas į klimato kaitą. Pasiruošę? Pirmyn!”. Skirtingų sričių specialistai išdėstė požiūrius į kova su klimato kaita dabartį ir ateities perspektyvas.
Technologija yra daugelių sprendimų raktas, taip teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė dr. Ž. Stasiškienė. Darnus vystimasis žengia koja kojon su ekologija, „zero carbon“ visuomene ir klimato kaitos švelninimu. Šių dienų technologijos jau leidžia sukurti kokybiškus produktus visiškai neteršiančius aplinkos. Įvairūs pavyzdžiai, nuo avalynės pagamintos iš perdirbtų medžiagų ir miesto eko-daržų iki 3D maisto produktų ir augalus maitinančių karstų, gali būti puikūs ir užkrečiantys veiklos pavyzdžiai jaunajai kartai. » Read more
Spalio 17 d. VU CHGF Geomokslų instituto 316 auditorijoje įvyko Rimo Žaromskio ir Sauliaus Gulbinsko (1961–2016) monografijos „Krantodara ir krantotvarka“ pristatymas. Renginio metu prof. habil. dr. R. Žaromskis papasakojo savitą ir nelengvą knygos atsiradimo istoriją – antrasis jos autorius taip ir nespėjo sulaukti bemaž prieš dešimtmetį pradėto rengti, o vėliau kurį laiką svarbesnių darbų į šalį „nustumto“, leidinio pasirodymo.
Pristatymas tapo gera proga prisiminti aktualias Lietuvai krantotvarkos problemas: dalyviai išgirdo nemažai ligi tol neviešintų faktų apie šios srities problemų sprendimus lėmusias politines, ekonomines ir gamtosaugines peripetijas, galimas tolimesnio šalies krantų vystymosi ir jų priežiūros perspektyvas. Ypač daug dėmesio buvo skirta su galima Klaipėdos jūrų uosto plėtra susijusiems klausimams. Kartu aptarta šiandieninė krantotyros mokslo situacija šalyje, diskutuota apie galimus šios srities tyrimų raidos modelius.
Profesorius habil. dr. R. Žaromskis (g. 1944-03-18) – geografas, okeanologas, krantotyrininkas. Nuo 1987 iki 2009 m. dirbo VU Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis – jūrų ir vidaus vandens telkinių kranto zonoje vykstantys procesai. Profesorius ir šiandien nepaliauja domėtis mokslu, aktyviai dalyvauja diskusijose jam rūpimais klausimais, kas keli metai išleidžia po naują knygą. Tikimės, kad ateityje turėsime naujų progų pasidžiaugti kūrybingo profesoriaus darbo rezultatais.
2019 m. kovo 22-29 d. Leibniz Baltijos jūros tyrimu institute, Warnemünde, Vokietijoje vyks 1-oji žiemos mokykla skirta klimato svyravimų analizei (Analysis of Climate Variability). Mokymų metu bus supažindinta su atmosferoje, vandenynuose ir žemynuose vykstančiais procesais, kurie lemia klimato svyravimus. Daug dėmesio bus skirta tiesioginių ir netiesioginių klimato duomenų statistine analizei ir modeliavimo rezultatų interpretacijai.
Mokymai vyks 7 dienas, juose gali dalyvauti apie 10 bakalauro studentų iš Baltijos valstybių. Organizatoriai pasirūpins apgyvendinimu ir maitinimu, o išskirtiniais atvejais gali padengti ir kelionės išlaidas.
Paraiškas dalyvauti žiemos mokykloje galima teikti iki 2018 m. gruodžio 15 d. Pildant paraišką reikia pridėti savo CV, motyvacinį laišką bei rekomendaciją iš jūsų darbo vadovo.
Registacija: https://www.io-warnemuende.de/bews-2019-application.html
Daugiau informacijos apie renginį: https://baltic.earth/winterschool2019/
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” Tarptautinės klimato kaitos savaitės proga kviečia į renginį-diskusiją: „Atsakas į klimato kaitą. Pasiruošę? Pirmyn!”.
Renginys vyks spalio 17 d. 15:00 – 18:00 KTU III rūmai, 6 aukštas, Laisvės al. 13, Kaune.
Dienotvarkė:
15:00 – 15:10 Sveikinimo žodis. Dr. Ainius Lašas. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, Kauno technologijos universitetas.
15:10 – 15:40 Darnios ateities užtikrinimas besikeičiančioje klimato sistemoje. Dr. Žaneta Stasiškienė, Aplinkos inžinerijos instituto direktorė, Kauno technologijos universitetas.
15:40 – 16:10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus atstovas (bus patikslinta).
16:10 – 16:30 Kavos pertrauka.
16:30 – 16:50 Ar galime pasikliauti informacija apie klimato kaitą internete? Dr. Justas Kažys. Geomokslų instituto docentas, Vilniaus universitetas.
16:50 – 17:10 Gyventojų požiūriai į klimato kaitą: ar pasiruošę veikti? Dr. Aistė Balžekienė, mokslo grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” vadovė, KLIKS* projekto tyrėja, Kauno technologijos universitetas.
17:10 – 17:30 Kavos pertrauka.
17:30 Dokumentinio filmo peržiūra. Įžanginis žodis. Dr. Florian Rabitz, KLIKS* projekto tyrėjas, Kauno technologijos universitetas.
Tarpines Hidrologijos/Meteorologijos tiriamojo darbo ataskaitas į 315 kab. prašome pristatyti iki lapkričio 6 d. 12 val.
Tarpinė tiriamojo darbo ataskaita (TDA) pateikiama raštu laikantis reikalavimų, išdėstytų E. Rimkaus ir G. Valiuškevičiaus leidinyje „Metodiniai nurodymai rašantiems mokslo tiriamuosius ir baigiamuosius darbus“ (2016).
Tarpinę TDA sudaro įvadas, literatūros apžvalga ir literatūros sąrašas. Darbo vadovas įvertins, ar TDA atitinka reikalavimus ir gali būti ginama.
Tarpinių tiriamojo darbo rezultatų aptarimui skirtas seminaras vyks lapkričio 9 d. 9 val. 316 kab.
Tarpinė TDA, darbo vadovui leidus, pristatoma trumpu (5–6 min.) žodiniu pranešimu. Pranešimą galima iliustruoti naudojant PowerPoint programą. Rašto darbų vertinimo kriterijai išdėstyti leidinyje „Metodiniai nurodymai…“, 2016.
Tarpinę TDA vertina darbo vadovas.
