Mokslinio darbo projektų temų anotacijos
Hidrologijos / Meteorologijos mokslinio darbo projektų temos
Hidrometeorologijos magistrantams 2016 m.
Gerbiami studentai, pirmiausiai su dėstytojais aptarkite temą ir tik tada registruokitės duomenų bazėje pasirenkamajam dalykui
Vienas dėstytojas vadovaus tik 1 studentui (žr. temų anotacijas)
Temą prašome pasirinkti iki rugsėjo 12 d.
Lekt. dr. Rita Linkevičienė
Klimato kaitos įtaka ledo reiškiniams Lietuvos ežeruose
Ledo dangos susiformavimas žymi žiemos sezoną ežere, su savitais terminiais, dinaminiais, sedimentaciniais, biologiniais procesais. Ežerų ledo reiškiniai glaudžiai susiję su meteorologiniais rodikliais, tad pastaraisiais dešimtmečiais vykstanti klimato kaita lemia ir ledo reiškinių pokyčius. Moksliniame projekte būtų analizuojami įvairių ledo reiškinių (užšalimo ir nuledėjimo datų, trukmės, storio ir pan.) pokyčiai Lietuvos ežeruose per stebėjimų laikotarpį, analizuojami jų ryšiai su klimato rodikliais.
Prof. Gintaras Valiuškevičius
Vandens objektai ir jų panaudojimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Vandens telkinių panaudojimo galimybes lemia ne tik hidrologiniai ir morfologiniai rodikliai, bet ir objektų geografinė padėtis. Ypač daug funkcijų vandens objektai turi urbanizuotose teritorijose. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti tikslų didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančių paviršinių vandens objektų (upių, ežerų, tvenkinių ir pan.) skaičių, svarbiausius parametrus ir panaudojimo galimybes.
Didžioji dalis darbui būtinos medžiagos šiuo metu prieinama internete. Morfometriniai įvairių kategorijų telkinių rodikliai automatiškai sugeneruojami, išfiltruojami pagal apibrėžtą teritoriją ir sugrupuojami, pateikus reikiamos formos ataskaitos užklausą LR Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) puslapyje. Informacijos apie objektų pasiekiamumo galimybes nesunku gauti naudojant įvairias internetinių žemėlapių formas (www.maps.lt, google street view ir pan.). Šie duomenys galėtų padėti atlikti svarbų sociohidrologinės srities tyrimą. Tokio pobūdžio darbų Lietuvoje iki šiol atlikta labai mažai, todėl tyrimo rezultatai, pagrįsti naujojo UETK duomenimis, leistų susidaryti išsamesnį vaizdą apie Lietuvos miestų vandens telkinius ir jų pritaikymą ekonominės, socialinėms bei kultūrinėms visuomenės reikmėms.
Prof. Egidijus Rimkus
Ekstremalių klimato reiškinių Baltijos jūros regione atspindys metinėse Pinus sylvestris rievėse
Metinio medžių prieaugio sausuose borealinių miškų dirvožemiuose dydis yra geras klimato sąlygų atspindys. Ekstremalūs klimato reiškiniai (sausros, ekstremaliai šaltos ir šiltos žiemos, vėlyvos pavasario ar ankstyvos rudens šalnos ir kt.) taip pat daro didelį poveikį medžių rievių pločiui. Šio tyrimo tikslas ‒ nustatyti klimato ekstremumų poveikį medžių rievių pločiui Baltijos jūros regione. Būtų analizuojamos labiausiai regione paplitusios paprastosios pušies (Pinus sylvestris) rievių pločio sekos gautos iš Lietuvoje bei kitose regiono šalyse augančių medžių, ieškoma sąsajų su instrumentinių matavimų laikotarpiu užfiksuotais klimato ekstremumais. Gauti rezultatai gali būti naudojami klimato sąlygų analizuojamame regione rekonstrukcijai.
Prof. dr. Arūnas Bukantis
Ilgalaikių klimatinių prognozių pasitvirtinimo analizė
Darbe numatoma analizuoti NOAA Klimato prognozių centro (The Climate Prediction Center, CPC) sudaromų ilgalaikių klimatinių prognozių pasitvirtinimą Lietuvos teritorijoje. Daugiausia bus tiriami CFSv2 modelio (NCEP coupled forecast system model version 2) prognostiniai produktai: sezoninės bei mėnesių oro temperatūros ir kritulių kiekio ilgalaikės įvairaus ankstyvumo klimatinės prognozės.
Šaltiniai:
http://www.cpc.ncep.noaa.gov/products/CFSv2/CFSv2seasonal.shtml
http://cfs.ncep.noaa.gov/
Doc. Edvinas Stonevičius
Matematinių modelių taikymas vertinant sniego vandens atsargas Lietuvoje
Lietuvos klimato sąlygomis sniego tirpsmo vanduo sudaro didelę dalį upių vandens nuotėkio. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių turinti ilgalaikius sniego dangos ir vandens atsargų sniege duomenis. Šie duomenys atspindi tik nedideles teritorijas netoli meteorologijos stočių. Neturint matavimo duomenų, sniego dangos rodikliai vertinami modeliais. Paprasčiausi ir plačiausiai taikomi konceptualūs modeliai sniego dangos rodiklius įvertina remiantis vien tik oro temperatūra. Sudėtingesni, fiziniais procesais paremti, modeliai sniego vandens atsargas vertina pagal sniego dangos energijos balansą. Šiems modeliams reikia daugiau įvesties duomenų. Tiriamojo darbo metu studentas, remdamasis matavimų duomenimis, įvertins skirtingo sudėtingumo modeliais apskaičiuotų sniego dangos parametrų patikimumą ir nustatys, kokius metodus tikslingiausia naudoti vertinant sniego vandens atsargas Lietuvos klimato sąlygomis.
Doc. Donatas Pupienis
Sunkiųjų mineralų koncentracijos kaita skirtingos dinamikos jūros kranto ruožuose
Jūros krante pastoviai vyksta intensyvūs dinaminiai procesai, kurie lemia litodinaminius ir morfodinaminius kranto pokyčius. Sunkiųjų mineralų koncentracija yra vienas iš geodinaminių indikatorių, parodantis krante vyraujančius erozinius ir akumuliacinius procesus. Sunkiųjų mineralų koncentracija yra nesunkiai nustatoma magnetinio imlumo prietaisu. Lauko darbų metu atliekami magnetinio imlumo matavimai, suteikia galimybę greitai įvertinti krante vyraujančius procesus. Darbo tikslas ‒ nustatyti sunkiųjų mineralų koncentracijos kaitą skirtingos dinamikos jūros kranto ruožuose. Tyrimų metu studentas kartu su darbo vadovu atliks natūrinius tyrimus Baltijos jūros krante. Darbe bus naudojami magnetinio imlumo ir skersinės niveliacijos duomenys. Tyrimo metu išmoks naudotis prietaisais, įsisavins statistinius metodus.
Doc. Justas Kažys
Vietinių klimato zonų išskyrimo optimizavimas Vilniaus miesto pavyzdžiu
(stud. M. Butrimavičius)
Doc. Gintautas Stankūnavičius
Oro masių debesų dangos tipų, nustatytų nuotoliniai metodais, analizė
Debesų formos (tipai) meteorologijos stotyse nustatomi vizualiai, automatiniais prietaisais arba netiesiogiai. Vizualaus debesų tipų nustatymo tikslumą lemia subjektyvios stebėtojo savybės bei konkreti debesų dangos situacija: paros laikas, persidengę debesų sluoksniai, rūkas, stebėjimo lauką ribojančios kliūtys ir kiti šio parametro neapibrėžtumą lemiantys veiksniai. Instrumentiniu būdu galima nustatyti tik kelis debesų tipus pagal jų pado aukštį, optinį storį bei horizontalius matmenis, o netiesiogiai apie debesų tipą sužinoma iš kritulių pobūdžio ar kitų meteorologinių reiškinių (pavyzdžiui, rūko). Nuotoliniu būdu nustatyti debesų tipai taikant daugiaspektrinį metodą yra tikslesni, nes įvertinama debesų viršūnių temperatūra ir slėgis, atspindžio savybės, optinis storis ir, santykinai, debesų vandeningumas. Be to, nuotoliniu būdu geriau atskiriamos debesų dangos sinoptinio ir mezomasto struktūros, kurios gali būti siejamos su konkrečiais sinoptiniais objektais: atmosferos frontais, poinversiniais debesimis ir kt. Šioje temoje siūloma susipažinti ir pasinaudoti sukomplektuotomis poliarine (METOP) ir geostacionaria (MSG) orbitomis skriejančių palydovų duomenų bazėmis ir duomenis pritaikyti Lietuvos klimato tyrimuose.
Lekt. dr. Judita Liukaitytė
Pavojingų meteorologinių reiškinių prognozių verifikacija
Skaitmeniniai modeliai naudojami prognozuoti orus, tačiau tam tikroje sinoptinėje situacijoje labiau pasitvirtina vieno ar kito modelio prognozės. Darbe bus analizuojama Hirlam, ECMWF, GFS ir kitų skaitmeninių modelių ar skaičiavimo metodikų sudarytos prognozės. Remiantis meteorologijos stotyse atliekamų stebėjimų duomenimis išskiriamos pavojingų reiškinių grupės, kurioms bus atliekama prognozių verifikacija. Darbo tikslas: nustatyti labiausiai tinkamus skaitmeninius modelius išskirtiems pavojingiems reiškiniams prognozuoti.