Kategorija: Naujienos

Hidrologijos ir klimatologijos katedra sveikina IV kurso studentę Silviją Pipiraitę, kuriai penktadienį buvo įteikta prof. Stepono Kolupailos vardinė stipendija.

Lapkričio 4 d. įsigaliojo Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – jį ratifikavo daugiau nei 55% šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetančios šalys. Spalį susitarimą buvo ratifikavusios 94 valstybės iš 197-ių pasirašiusiųjų. JAV ir Kinija prie sutarties oficialiai prisijungė dar rugsėjo pradžioje, Europos Parlamentas ją ratifikavo spalio pradžioje.  Po keletą metų trukusių sudėtingų derybų susitarimas buvo pasiektas praėjusių  metų gruodį Prancūzijos sostinėje. Susitarimą patvirtinusiose šalyse turės būti investuojama į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro ir pereinama prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, didinamas energijos gamybos ir vartojimo efektyvumas. Lietuvos vyriausybė lapkričio 2 d. nutarė prašyti Respublikos Prezidentę teikti Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, Lietuva įsipareigojo kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti mažiausiai 40 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Plačiau skaitykite čia.

2016 m. lapkričio 8 d. (antradienį) 9 val. VU GMF (M.K.Čiurlionio 21/27) 316 auditorijoje vyks Lundo universiteto (Švedija) Fizinės geografijos ir ekosistemų mokslų katedros docento Vaughan T.J. Phillips paskaita „Severe weather: lightning, hail and tornadoes”.

Jungtinės Karalystės Readingo universiteto mokslininkai teigia, kad dėl šylančio klimato Arktyje iš esmės pasikeis tranzitinės laivybos sąlygos. Remiantis globalaus klimato modeliais jie apskaičiavo, kiek sumažės ledo dangos plotai Arktyje. Ledų tirpimas gerokai pailgins (iki 4‒8 mėn.) navigacijos be ledlaužių sezoną ir sutrumpins kelią tarp Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos uostų. Pavyzdžiui, dabar iš Roterdamo į Jokohamos uostą palei Azijos krantus galima nuplaukti per 18 d., XXI a. amžiaus viduryje pakaks 8 d., o amžiaus pabaigoje šį Japonijos uostą bus galima pasiekti per 5 paras. Visą straipsnį skaitykite čia.

2016 m. spalio 28 d. Lietuvos mokslų taryboje įvyko pirmoji Nacionalinės mokslo programos Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas ataskaitinė konferencija. Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos institutu, Gamtos tyrimo centru ir A. Stulginskio  universitetu vykdo šios programos projektą Klimato kaitos ir kitų abiotinių aplinkos veiksnių poveikio vandens ekosistemoms vertinimas (vad. dr. Jūratė Kriaučiūnienė). Plačiau apie Nacionalinę mokslo programą skaitykite čia.

Naujausiame Pasaulinės meteorologijos organizacijos šiltnamio dujų biuletenyje (WMO GREENHOUSE GAS BULLETIN) pateikti Globalios atmosferos stebėjimo programos (GAW) duomenys apie šiltnamio dujų koncentraciją 2015 m.: CO₂‒400,0±0,1 ppm, CH₄‒1845±2 ppb, N₂O‒328,0±0,1 ppb. Tai atitinkamai 44 %, 156 % ir 21 % daugiau nei iki pramoninis lygis (1750 m.). Prognozuojama, kad 2016 m. vidutinė metinė CO₂ koncentracija pirmą kartą viršys 400 ppm.

Kadangi atėjo tamsusis ir šaltasis sezonas, kviečiame mūsų studentus užsukti į katedrą (315 kab.) ir pasiimti po atšvaitą su HKK logotipu!