Liepos 24 d. nuo 16.50 val. iki saulėlydžio vilniečiai (galbūt ir kitų rajonų gyventojai) galėjo stebėti įspūdingą reginį: danguje šalia „tikrosios” Saulės suspindo netikra – parhelis. Netikra saulė spindėjo iš pradžių kairėje, vėliau dešinėje Saulės pusėje. Tuo metu dangų dengė Cirrus fibratus, Cirrostratus fibratus undulatus, kartais įsimaišydavo Cirrocumulus stratiformis (tai plunksninių debesų rūšys ir porūšiai). Netikros saulės susidaro 22° ratilo išorėje, kai plunksniniuose debesyse ledo kristalai sustambėja virš 200 mikrometrų ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai Žemės paviršiui. Tuomet Saulės spinduliai ledo kristaluose ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės jos būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto matosi nutįsusi apie 20° ilgio šviesi uodega.