Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Liepos 24 d. nuo 16.50 val. iki  saulėlydžio  vilniečiai (galbūt ir kitų rajonų gyventojai) galėjo stebėti įspūdingą reginį: danguje šalia „tikrosios” Saulės suspindo netikra – parhelis. Netikra saulė spindėjo iš pradžių kairėje, vėliau dešinėje Saulės pusėje. Tuo metu dangų dengė Cirrus fibratus, Cirrostratus fibratus undulatus, kartais įsimaišydavo Cirrocumulus stratiformis (tai plunksninių debesų rūšys ir porūšiai). Netikros saulės susidaro 22° ratilo išorėje, kai plunksniniuose debesyse ledo kristalai sustambėja virš 200 mikrometrų ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės  plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai Žemės paviršiui. Tuomet Saulės spinduliai ledo kristaluose ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės jos būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto matosi nutįsusi apie 20° ilgio šviesi uodega.

Liepos 2 d. II-ojo kurso studentai išvyko į 4 savaičių praktiką prie Virintų ež. (Šližiškių km. Molėtų r.). Įkūrę mokomąją meteorologijos stotį iškart gavome ir pirmąjį krikštą – liepos 5 d. užregistravome stichinį lietų. Griaudėjant perkūnijai per 8 val. (tarp 6 ir 14 val.) iškrito 50,1 mm lietaus. Pasitraukus banguotajam frontui, jau kitą dieną užplūdo kraščiai: liepos 6-7 d. aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 30-31 °C. Liepos 15 d. baigėsi I-oji (meteorologinė) praktikos dalis, studentai sėkmingai parašė ir apsigynė ataskaitas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad praktikos laikotarpis buvo karštas ir lietingas: oro temperatūra klimatinę normą viršijo 3,6 C, o kritulių kiekis buvo diesnis net tris kartus. Po trumpo poilsio, liepos 17 d., prasidėjo hidrologinė praktikos dalis.

Baigiamųjų darbų temas galima rasti šios svetainės skyrelyje „Studijos/Diplominiai darbai ir disertacijos”

Gegužės 11 d. Hidrologijos ir klimatologijos katedroje vyko LMA Vandens problemų tarybos posėdis. Taryba svarstė klimato kaitos klausimus, kritulių sukeliamų poplūdžių poveikio švelninimo priemones Klaipėdos mieste, aptarė įvairių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių efektyvumą.

Paskutinįjį balandžio savaitgalį Vilnių alino kaitra. VU meteorologijos stoties duomenimis oro temperatūra popietinėmis valandomis laikėsi virš 30 ⁰C. Balandžio 28 d.  temperatūra pakilo iki 31.6, o 29 d. – iki 31.8 ⁰C.  Vilniaus oro uoste ir Trakų Vokėje aukščiausia temperatūra 28 d. buvo atitinkamai 28.5 ir 28.9 ⁰C, o 29 d. – 28.6 ir 29.0 ⁰C. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, septyniose meteorologijos stotyse buvo viršyti absoliutūs balandžio mėnesio oro temperatūros maksimumai.

Šių metų balandžio 21–22 dienomis vykusiame 52 – jame Vilniaus universiteto žygeivių klubo sąskrydyje Gamtos mokslų fakultetą atstovavo penkių studentų komanda, kurios sudėtyje buvo trys Meteorologijos ir hidrologijos studijų programos pirmo kurso studentai: Vilius Jorudas, Mindaugas Kleišmantas ir Jonas Kaminskas. Puikiai pasirodę, jie užėmė 1–ąją vietą bendrojoje įskaitoje ir 2–ąją vietą Vilniaus universiteto studentų 2011–2012 m. tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti rungtyje. Varžybos vyko nuostabioje Dzūkijos vietoje: netoli Varėnos, prie Ūlos upės.

2012 m. kovo 23 d. atidaryta Vilniaus universiteto meteorologijos stotis! Meteorologijos stoties koordinatės  54° 40′ 58.39″ š. pl., 25° 15′ 38.23″ r. ilg. (VU Gamtos mokslų fakulteto kiemas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius). Ši meteorologijos stotis įrengta vykdant projektą “Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas”. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Stoties įkūrimu ir eksploatavimu rūpinasi Hidrologijos ir klimatologijos katedra. Stotyje sumontuoti Coastal Environmental Systems (JAV) ir Kipp & Zonen (Nyderlandai) firmose pagaminti automatiniai prietaisai. Prietaisai skirti automatiškai registruoti įvairius meteorologinius elementus: oro temperatūrą ir drėgnį, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius, saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę, spinduliuotės balansą), perkūniją, debesuotumą, matomumą ir kt. Meteorologijos stotis bus naudojama mokslo ir studijų tikslams – vykdant miesto mikroklimato ir biometeorologinės aplinkos tyrimus, rengiant meteorologus ir hidrologus VU Gamtos mokslų fakultete. Stoties montavimo darbus atliko UAB „Labochema Lt“.