Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Visa informacija apie studijų procesą studentui pateikiama prisijungus jam prie informacinės sistemos (toliau IS) ir susikūrus Virtualią studento darbo vietą.

VU informacinėje sistemoje esanti virtuali studento darbo vieta – tai visos studijų informacijos, susijusios su konkrečiu studentu, saugykla internete.

Studentas, prisijungęs prie IS:

• mato savo asmens duomenis, išrašus iš įsakymų, studijų programos planą, sesijos tvarkaraštį, sesijos rezultatus, vietą geriausiai besimokančiųjų eilėje, informaciją apie gautas išmokas (stipendijas) ir kt.;
• atsispausdinti įmokų už studijas kvitus;
• pasirinkti laisvuosius ir pasirenkamuosius dalykus;
• talpinti rašto darbus į Elektroninių dokumentų informacinę sistemą (ETD);

Daugiau informacijos apie studijų procesą rasite šiuo adresu.

Norint prisijungti prie IS, studentui reikia registruotis VU e-Tapatybių valdymo sistemoje ir užsisakyti elektroninę paslaugą – „Prieiga prie universiteto Informacinės sistemos“.

Prisijungti prie informacinės sistemos galima šiuo adresu.

Darbo su informacine sistema ypatumai: sesijos trukmė – 30 min. Jei šiuo laikotarpiu bus atlikti kokie nors veiksmai su duomenų baze, sesija bus pratęsta. Jei sesija baigsis, gausite apie tai pranešimą. Norint tęsti darbą, reikės išnaujo prisijungti prie IS. Nepamirškite užbaigti darbo su IS, nes tai garantuos, kad niekas nepasinaudos sistema, jei galės prieiti prie kompiuterio, palikto be priežiūros. Tam pasirinkite meniu punktą – „Baigti darbą su IS“.

Kilus neaiškumams ar problemoms kreipkitės į Naudotojų aptarnavimo grupę: tel. 236 6200, el.paštu.

Liepos 2-28 d. II-ojo kurso studentai (Meteorologijos ir hidrologijos studijų progr.) prie Virintų ež. (Šližiškių km. Molėtų r.) sėkmingai atliko mokomąją hidrologinę ir meteorologinę praktiką. Praktikos akimirkos užfiksuotos studentų nuotraukose.

Daugiau nuotraukų galite rasti mūsų Facebook profilyje.

Liepos 24 d. nuo 16.50 val. iki  saulėlydžio  vilniečiai (galbūt ir kitų rajonų gyventojai) galėjo stebėti įspūdingą reginį: danguje šalia „tikrosios” Saulės suspindo netikra – parhelis. Netikra saulė spindėjo iš pradžių kairėje, vėliau dešinėje Saulės pusėje. Tuo metu dangų dengė Cirrus fibratus, Cirrostratus fibratus undulatus, kartais įsimaišydavo Cirrocumulus stratiformis (tai plunksninių debesų rūšys ir porūšiai). Netikros saulės susidaro 22° ratilo išorėje, kai plunksniniuose debesyse ledo kristalai sustambėja virš 200 mikrometrų ir atsiranda įvairesnių jų formų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių ir pan.), leisdamiesi jie „orientuojasi“ – plokštelės  plokščiąja puse, o strypeliai ilgąja ašimi lygiagrečiai Žemės paviršiui. Tuomet Saulės spinduliai ledo kristaluose ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės jos būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto matosi nutįsusi apie 20° ilgio šviesi uodega.

Liepos 2 d. II-ojo kurso studentai išvyko į 4 savaičių praktiką prie Virintų ež. (Šližiškių km. Molėtų r.). Įkūrę mokomąją meteorologijos stotį iškart gavome ir pirmąjį krikštą – liepos 5 d. užregistravome stichinį lietų. Griaudėjant perkūnijai per 8 val. (tarp 6 ir 14 val.) iškrito 50,1 mm lietaus. Pasitraukus banguotajam frontui, jau kitą dieną užplūdo kraščiai: liepos 6-7 d. aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 30-31 °C. Liepos 15 d. baigėsi I-oji (meteorologinė) praktikos dalis, studentai sėkmingai parašė ir apsigynė ataskaitas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad praktikos laikotarpis buvo karštas ir lietingas: oro temperatūra klimatinę normą viršijo 3,6 C, o kritulių kiekis buvo diesnis net tris kartus. Po trumpo poilsio, liepos 17 d., prasidėjo hidrologinė praktikos dalis.

Baigiamųjų darbų temas galima rasti šios svetainės skyrelyje „Studijos/Diplominiai darbai ir disertacijos”

Gegužės 11 d. Hidrologijos ir klimatologijos katedroje vyko LMA Vandens problemų tarybos posėdis. Taryba svarstė klimato kaitos klausimus, kritulių sukeliamų poplūdžių poveikio švelninimo priemones Klaipėdos mieste, aptarė įvairių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių efektyvumą.

Paskutinįjį balandžio savaitgalį Vilnių alino kaitra. VU meteorologijos stoties duomenimis oro temperatūra popietinėmis valandomis laikėsi virš 30 ⁰C. Balandžio 28 d.  temperatūra pakilo iki 31.6, o 29 d. – iki 31.8 ⁰C.  Vilniaus oro uoste ir Trakų Vokėje aukščiausia temperatūra 28 d. buvo atitinkamai 28.5 ir 28.9 ⁰C, o 29 d. – 28.6 ir 29.0 ⁰C. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, septyniose meteorologijos stotyse buvo viršyti absoliutūs balandžio mėnesio oro temperatūros maksimumai.