Kvietimas teikti paraiškas stažuotėms Vokietijoje

Kviečiame teikti paraiškas stažuotėms Vokietijoje. Kandidatai turi būti:

  • Lietuvos piliečiai;
  • iki stažuotės pradžios turi turėti magistro laipsnį (todėl paraišką gali pildyti ir antro kurso magistrantai), arba studijuoti doktorantūroje, arba turėti bakalauro diplomą ir du metus profesinės patirties;
  • baigę studijas ne anksčiau kaip prieš 5 metus;
  • gerai mokėti vokiečių arba anglų kalba.

Stažuotės temoms ribojimų nėra. Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.

Stažuotės vieta parenkama atsižvelgiant į stažuotės projektą ir kandidato pageidavimus. Tai gali būti universitetai, mokslinių tyrimų centrai, pramonės įmonės, valstybinės įstaigos ir pan.

Stažuotes finansuoja Federalinis Vokietijos aplinkosaugos fondas (Deutsche Bundesstiftung Umwelt, DBU). Paraiškų laukiama iki rugsėjo 5 dienos.

Daugiau informacijos: https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu

 

Disertacijos gynimas

Birželio 23 dieną Dovilė Karlonienė gins disertaciją „Galimai pavojingų cheminių elementų pasiskirstymo kaita Lietuvos pajūrio paplūdimių sąnašose“ fizinės geografijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Viešas gynimas vyks Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto 313 auditorijoje, M. K. Čiurlionio g. 21.
Disertacija rengta 2017 – 2022 metais Vilniaus universitete.
Mokslinis vadovas – doc. dr. Donatas Pupienis (Vilniaus universitetas; gamtos mokslai, fizinė geografija – N 006).
Mokslinė konsultantė – dr. Virginija Gregorauskienė (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, gamtos mokslai, fizinė geografija – N 006).

» Read more

“Krantotyros ir krantotvarkos” kurso studentų mokomoji praktika Kuršių nerijos gamtos apsuptyje

Studentų mokomoji praktika yra viena iš labiausiai stimuliuojančių ir maloniausių studentavimo patirčių, kurią įgauna Vilniaus universiteto Geomokslų instituto “Klimato sistemos studijų” studentai. Praktikos metu studentai įtvirtina teorines žinias vykdydami lauko tyrimus bei lankydami išskirtines Kuršių nerijos vietas. Gaila, kad tokia unikali (penkių dienų mokomoji praktika Kuršių nerijos gamtos apsuptyje) galimybė pasitaiko tik vieną kartą metuose. Šių metų gegužės 09-13 dienomis Vilniaus universiteto Geomokslų instituto “Klimato sistemos studijų” I kurso magistrai I. Daunoravičiūtė, J. Kapilovaitė, K. Navickaitė, R. Pranauskas, G. Sližys, R. Veverskis atliko “Krantotyros ir krantotvarkos” studentų mokomąją praktiką. Praktikos metu studentai susipažino su Baltijos jūros krantus formuojančiais hidrodinaminiais ir eolodinaminiais procesais. Studentai vykdė kasdienius morfometrinius matavimus skersiniuose kranto profiliuose, taikydami amerikiečių mokslininko K. O Emery (1961) sukurtą supaprastintą kranto skersinio profilio matavimo metodą. Tuo pačiu studentai mokėsi atpažinti krante vyraujančias morfologines formas bei įvertinti kopagūbrio pažeidžiamumą. Mokomosios praktikos metu studentai taikydami nesudėtingus prietaisus (magnetą, granuliometrinę skalę) išmoko nustatyti ir aprašyti krante vyraujančias sąnašas. Siekdami išsiaiškinti krante dominuojančius procesus vykdė sunkiųjų mineralų matavimus Bartington MS2/MS3 sistema. Kiekvieną dieną organizuoti pėsčiųjų žygiai, kurių metu buvo aplankytas Naglių kopų rezervatas, Preilos ir Nidos gyvenvietės bei įkopta į aukščiausias Parnidžio, Senosios Smuklės (Vecekrugo), Dailininkų (Preilos kalnas), Skirpsto ir Vingio kopas.

Tarptautinė kelių meteorologijos konferencija Lietuvoje

Šių metų birželio mėnesio 14-16 dienomis Druskininkuose, vyks jubiliejinė 20-oji „Standing International Road Weather Commission  – SIRWEC“ konferencija SIRWEC2022.

Konferencijos pagrindinė organizatorė – dr. Lauryna Šidlausiakitė  (AB „Kelių priežiūra“, buvusi VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantė). VU Geomokslų institutas prisideda prie konferencijos organizavimo ir mokslinių pranešimų atrankos bei vertinimų.  Konferencijos santraukų leidinys bus išleistas VU spaustuvės ir pateks į tęstinį „Vilnius University Proceedings“ leidinių sąrašą. Konferencijoje su pranešimu dalyvauja VU Geomokslų instituto doc. dr. Justas Kažys.

Konferencija vyks „Grand Spa Lietuva“ (Druskininkai) konferencijų cente. Norintiems vykti bus suorganizuotas transportas.

Kviečiame visus norinčius registruotis ir dalyvauti renginyje! Daugiau informacijos justas.kazys@gf.vu.lt

Studijų programos Meteorologija ir hidrologija II kurso studentų dėmesiui

Paskaitų pakeitimai:

Balandžio 28 d. nuo 9 val. III-111 a. vietoje paskaitos „Hidrologinio prognozavimo metodai“ (G. Valiuškevičius)  vyks „Meteometrijos“ (J. Kažys) paskaita.

Gegužės 11 d. nuo 11 val. 316 a. vietoje paskaitos „Meteometrija“ (J. Kažys) vyks „Hidrologinio prognozavimo metodai“ (G. Valiuškevičius)  paskaita.

Gegužės 03 d. nuo 9 val. III-111 a. vietoje paskaitos „Sinoptinės meteorologijos pagrindai“ (G. Stankūnavičius)  vyks „Meteometrijos“ (J. Kažys) paskaita.

Gegužės 18 d. nuo 11 val. 316 a. vietoje paskaitos „Meteometrija“ (J. Kažys) vyks „Sinoptinės meteorologijos pagrindai“ (G. Stankūnavičius)  paskaita.

VU Meteorologijos stoties dešimtmečio minėjimas

Kovo 23, Pasaulinę meteorologijos dieną, paminėtas Vilniaus universiteto meteorologijos stoties (VU MS) dešimtmetis. Šia proga VU MS surengta vieša ekskursija, į kurią galėjo atvykti kiekvienas norintis. Ekskursijos metu prof. E. Rimkus papasakojo apie meteorologinių matavimų pradžią Lietuvoje. Prof. A. Bukantis prisiminė, kaip kilo sumanymas įrengti dabartinę VU Meteorologijos stotį ir kaip visa tai buvo įgyvendinta. Ekskursija baigta stoties vedėjo L. Klimavičiaus pasakojimu apie prietaisus, sumontuotus VU MS, jų veikimo principus bei per dešimtmetį užfiksuotų rekordų apžvalga.

Dešimtmetis Vilniaus universiteto meteorologijos stotyje

2012 metų kovo 23 dieną Vilniaus universiteto tuometinio Gamtos mokslų fakulteto (dabar Geomokslų instituto) kiemelyje atidaryta Vilniaus universiteto meteorologijos stotis (VU MS). Stotyje sumontuoti Coastal Environmental Systems (JAV) ir Kipp & Zonen (Nyderlandai) firmose pagaminti automatiniai prietaisai jau 10 metų nepertraukiamai registruoja įvairius meteorologinius elementus: oro temperatūrą ir drėgnį, atmosferos slėgį, vėjo kryptį ir greitį, kritulius, saulės spinduliuotę (tiesioginę, išsklaidytąją, bendrąją, atspindėtąją, ultravioletinę, spinduliuotės balansą), perkūniją, debesuotumą, matomumą ir kt.

Šiame straipsnyje apžvelgiama pagrindinių meteorologinių elementų (oro temperatūros, kritulių kiekio, vėjo rodiklių, debesuotumo) kaita VU MS per 10 metų bei per šį laikotarpį užfiksuoti rekordai.

» Read more

1 5 6 7 8 9 54