Doktorantūra
DOKTORANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA FIZINĖ GEOGRAFIJA (06P)
Motyvacinis pokalbis su priėmimo komisija stojantiems į fizinės geografijos krypties doktorantūrą vyks 2021 m. birželio 29 d. 9.00 val. Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų institute, Hidrologijos ir klimatologijos katedroje (adresu M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, 319 auditorijoje).
Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją šalyje, motyvacinis pokalbis su priėmimo komisija gali būti vykdomos nuotoliniu arba mišriu būdu. Kandidatai apie pasikeitusias sąlygas bus informuojami telefonu arba elektroniniu paštu.
Stojantieji iki 2021 m. birželio 26 d. doktorantūros priėmimo komisijos pirmininkui doc. Donatui Pupieniui (donatas.pupienis@gf.vu.lt) turi atsiųsti „Doktorantūros studijų mokslinį projektą“ pasirinkta tema.
Doktorantūros studijų mokslinis projektas. Doktorantūros studijų mokslinis projektas rašomas lietuvių kalba arba anglų kalba. Mokslinio projekto apimtis neturi viršyti penkių A4 formato puslapių, įskaitant iliustracijas bei naudotos literatūros sąrašą (spausdinimo šriftas 12, atstumas tarp eilučių 1,5 intervalo ).
Moksliniame projekte turi būti šie elementai:
• temos pavadinimas,
• temos aktualumas ir ištirtumas,
• planuojami tyrimų tikslai ir uždaviniai,
• tyrimų metodai ir duomenys,
• siektini rezultatai,
• naudota literatūra.
2021 m. siūlomos fizinės geografijos doktorantūros temos:
„Kompleksinių klimato įvykių formavimasis ir pasikartojimas rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje“ (angl. Formation and Recurrence of Compound Climate Events in the Eastern Part of the Baltic Sea Region)
Vadovas: prof. E. Rimkus (egidijus.rimkus@gf.vu.lt)
Research Topic Summary:
The increase of extreme climatic events that are driven by different climate drivers and lead to a wide range of hazards can be related to climate change. The combination of processes (climate drivers and hazards) leading to a significant impact is referred to as a ‘compound event’ (Zscheischler et al., 2018). In this case the risks of meteorological anomalies need to be considered in an integrated way. Such an approach has only emerged in recent years and scientific studies are just beginning.
Increase of reoccurrence and extremity of climate and weather extremes is also expected due to climate change. Therefore, better understanding of compound events may improve projections of potential high-impact events in future climate (Zscheischler et al., 2018). It is very likely that the number, intensity and impact of Compound Climate Events (CCE) will also increase. Therefore research of CCE forming processes is of great importance as it can be used as a basis for adaptation to climate change policy.
Compound effects of multiple drivers cause the most of climate-related catastrophes. Therefore we are going to analyses very different types of CCE and related hazards: drought & heatwave (damage to agriculture and human health); precipitation & wind extremes (damage to infrastructure); extreme temperature & air humidity (damage to human health) etc.
The aim of the research is to evaluate regional features of genesis, composition and reoccurrence of Compound Climate Events in the eastern part of the Baltic Sea region.
„Klimato kaitos įtaka regioninių orų anomalijų sąsajai su vyraujančių atmosferos cirkuliacijos tipais Baltijos regione“ (angl. The Climate Change Impact on the Relationship Between Regional Weather Anomalies and Prevailing Atmospheric Circulation Types in Baltic Region)
Vadovas doc. G. Stankūnavičius (gintas.stankunavicius@gf.vu.lt)
Research Topic Summary:
The objective and subjective classifications of atmospheric circulation currently used in Europe represent typical large-scale pressure, temperature and / or wind field modes that have impact on regional or local weather anomalies. These relationships can be used for analysed as well as for predicted atmospheric fields.
Such relationships between atmospheric circulation types and weather anomalies in different European regions/ countries were summarized during the COST 733 activity, which ended in 2010. In recent years more scientific papers more frequently discuss if the same atmospheric circulation conditions lead to different weather anomalies due to climate. Therefore the proposed theme would allow to answer the question how formation of weather anomalies (various types) has changed due to specific large-scale atmospheric circulation conditions (circulation types) during historical period in the South-Eastern Baltic region. The expected research results are directly related to the diagnostics and prediction the climate change impact effects on the relationship between atmospheric circulation and local/ regional weather.
More detailed information about PhD studies is given on Vilnius University page https://www.vu.lt/en/studies/phd-students
Bendra informacija apie doktorantūros studijas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-702 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-1019 „Dėl doktorantūros teisės suteikimo“ pakeitimo“ buvo suteikta Fizinių mokslų srities fizinės geografijos krypties (06P) doktorantūros teisė Vilniaus universitetui kartu su Klaipėdos universitetu ir Gamtos tyrimų centru: Fizinės geografijos krypties doktorantūros reglamentą galite rasti čia.
Priėmimas. Kiekvienų metų pirmą ketvirtį doktorantūros komitetas skelbia doktorantūros temų ir temų vadovų atskirą konkursą Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete ir Gamtos tyrimų centre. Stojančiųjų dokumentai priimami birželį. Visa informacija apie priėmimą skelbiama čia.
Pasiteirauti apie priėmimą ir Fizinės geografijos doktorantūros studijas galima tel. 8-5-239 8294 (Doktorantūros komiteto pirmininkas doc. Donatas Pupienis)
Doktorantūros studijos tęsiasi 4 metus, doktorantams mokama stipendija: pirmųjų metų doktorantai gauna 722 eurų stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai – 836 eurus.
Papildomą konkursinę paramą doktorantams skiria dar Lietuvos mokslo taryba.
Daugiau informacijos apie doktorantūros studijas VU yra čia.