Į pagrindinį puslapį|
Debesų atmainos
|
|
|
Arcus (arc) — arkiniai. Nuo debesies pagrindo žemyn nutįsę arkos ar dantyto veleno pavidalo debesų elementai, besiformuojantys priešakinėje cumulonimbus ar cumulus debesų dalyje. Arcus debesų formavimasis susijęs su nuo debesies greitai besileidžiančiu oru bei kritulių kritimu ties škvalo linija.
|
|
|
(Cb arc) |
(Cu con arc) |
|
Incus (inc) – priekališkieji. Debesų atmaina būdinga cumulonimbus capillatus debesų rūšiai. Tai maksimalaus išsivystymo cumulonimbus debesis, kurio viršutinė dalis yra priekalo pavidalo. Ypač galingos konvekcijos metu (kuri dažniausiai intensyviausia centrinėje debesies dalyje) oro srautai atsiremia į inversinį apatinės stratosferos sluoksnį ir pasklinda po juo. Debesies viršūnė įgauna priekalo formą. Pagal priekalo viršūnės padėtį galima nustatyti troposferos viršutinės ribos aukštį. |
(Cb cap inc) |
|
Mamma (arba mammatus) (mam) - tešmeniškieji. Nedideli apvalios formos išsikišimai apatinėje debesies dalyje. Tai gan retas debesų, persiformuojančių besileidžiančiame oro tūryje, pavyzdys. Šio tipo atmaina dažniausiai formuojasi apatinėje cumulonimbus debesų dalyje. Nutrūkus intensyviems konvekciniams procesams (kai debesies viršūnėje susikaupia didelis debesų elementų kiekis), prisotinto oro tūriai pradeda sklisti horizontalia kryptimi. Esant didelei debesies elementų (ledo kristalų ir vandens lašelių) koncentracijai, oras debesyje tampa sunkesnis už aplinkos orą ir jis pradeda leistis. Besileidžiančio oro temperatūra išauga, tačiau didelis kiekis šilumos yra panaudojamas debesų elementų tirpinimui ir garinimui. Jei šiam procesui reikalingas šilumos kiekis yra didesnis už gaunamą drėgnaadiabatinio leidimosi metu, besileidžiantis oras išlieka vėsesnis ir toliau juda žemyn kartu su debesų elementais. Todėl, apatinėje debesies dalyje išryškėja nedideli apvalios formos išsikišimai. Mamma debesys išlieka gan ilgai, jei pats debesis sudarytas iš stambių vandens lašelių ar ledo kristalų, kurių tirpinimui bei garinimui reikia didelio energijos kiekio. Mamma tipo atmaina būdinga cirrus, cirrocumulus, altocumulus, altostratus, stratocumulus ir cumulonimbus debesų formoms.
|
(Cb mam)
|
|
(Ci mam)
|
(Cc flo mam) |
Altocumulus flocus virga mamma (Ac flo vir mam) |
Altostratus opacus undulatus mamma (As op un mam) |
Stratocumulus stratiformis opacus mamma (Sc str op mam) |
|
Pannus (pan) — plyštantieji. Debesies gabalai ar skutai po debesies pagrindu. Šios atplaišos neretai sudaro sluoksnį, kuris dažniausiai būna susijungęs su pagrindine debesies dalimi. Pilnai atsiskyrus nuo motininio debesies gali susiformuoti fractus debesų rūšis. Ši debesų atmaina būdinga altostratus, nimbostratus, cumulus ir cumulonimbus debesų formoms.
|
|||
|
(As pan) |
(Ns pan) |
(Cu pan) |
(Cb pan) |
|
Pileus (pil) — padengtieji. Kepurės ar kaklaskarės formos debesies viršūnė susijungusi arba aukščiau debesies ir pasižyminti nedideliu horizontaliu išsivystymu. Tokio tipo atmaina būdinga cumulus bei cumulonimbus debesims. Ji formuojasi dėl silpnų vertikalių santykinai sauso (lyginant su žemiau esančiais vertikalios raidos debesimis) oro judesių ties debesies viršūne. Šiuos judesius sukelia žemiau vykstantys intensyvūs konvekciniai procesai.
|
|
|
(Cb pil) |
(Cu con pil) |
|
Praecipitatio (praecipitans) (pra) – kritulių. Debesų atmaina, kurioje matomi vandens lašelių arba ledo kristalų krintančių iš debesų ruožai, pasiekiantys paklotinį paviršių. Šie debesys išskiriami ir tuo atveju, jei stebėjimo vietoje krituliai nekrinta, o kritulių juosta matoma nutolusi tam tikru atstumu. Būdingi altostratus, stratocumulus, stratus, nimbostratus, cumulus ir cumulonimbus debesims. |
Cumulus congestus praecipitatio (Cu con pra) |
(As pra) |
 Stratocumulus stratiformis praecipitatio (Sc str pra) |
(Ns pra) |
(St pra) |
(Cb pra) |
|
Tuba (tub) — kabantieji. Debesies stulpas arba apverstas debesies kūgis, besileidžiantis žemyn nuo debesies pagrindo. Kartais šiame kabančiame debesies elemente gali būti įžiūrimas oro judėjimas aplink vertikalią ašį. Jei besileidžianti debesies dalis pasiekia paklotinį paviršių, susidaro sąlygos viesului formuotis. Ši atmaina būdinga cumulus ir cumulonimbus debesų formoms.
|
|
Cumulonimbus praecipitatio tuba (Cb pra tub) |
(Cu tub) |
(Cb tub) |
|
Velum (vel) — šydiškieji. Šydas dengiantis viršutinę cumulus ar cumulonimbus debesies dalį. Panašūs į pileus debesų atmainą, tačiau pasižymintys didesniu horizontaliu išsivystymu bei skirtinga geneze. Jie susiformuoja konvekcijos metu kylančiam orui patekus į stabdantį pastovios stratifikacijos sluoksnį.
|
|
|
(Cu con vel) |
(Cb cal vel) |
|
Virga (vir) – šluotiškieji. Debesų atmaina, kurioje matomi vandens lašelių arba ledo kristalų, krintančių iš debesų, bet dėl garavimo nepasiekiančių paklotinio paviršiaus, ruožai. Apatinėse šių ruožų dalyse neretai kritulių zona užlinksta, įgaudama kablio pavidalą. Tai susiję su dviem priežastim: šis užlinkimas gali susidaryti dėl vėjo poveikio arba dėl kritulių kritimo greičio pasikeitimo dėl garavimo mažėjant krintančių vandens lašelių arba ledo kristalų dydžiui ir masei. Būdingi cirrocumulus (neretai priskiriami ir cirrus debesims), altocumulus, altostratus, stratocumulus, nimbostratus, cumulonimbus ir cumulus debesims.
|
(Ns vir)
(Cb cal vir) |
|
(Cc vir)
|
(Ac flo vir) |
(As op vir) |
Stratocumulus stratiformis virga (Sc str vir) |
(Cu vir)
|
|
Tarptautinė debesų klasifikacija Debesų formos, rūšys, porūšiai ir atmainos tekste žymimos skirtingomis spalvomis: |
