Į pagrindinį puslapį|
Debesų rūšys |
|
Calvus (cal) – plikieji. Cumulonimbus debesų rūšis. Išgaubtumai cumulonimbus debesies viršūnėje praranda kamuolišką struktūrą, tampa plokštesni ir balkšvame šiek tiek išsklaidytame debesies viršūnės kontūre atsiranda vertikalus ruožuotumas. Plunksninių formų ties debesies viršūne nėra, nors dažniausiai jau vyksta intensyvus ledo lašelių virtimas į ledo kristalus. Pagal nusistovėjusią tvarką, calvus pavadinimas suteikiamas visiems cumulonimbus debesims, kuriuose formuojasi perkūnija ar kruša, nors viršutinėje dalyje neretai vizualiai dar nesimato apledėjimo žymių. Šie debesys yra mažesnio vertikalaus išsivystymo nei cumulonimbus capillatus rūšis. Calvus debesyje dažnai iki galo neišryškėjusi priekalo (incus) formos viršūnė. |
(Cb cal)
|
|
Capillatus (cap) — plaukuotieji. Cumulonimbus debesų rūšis, pasižyminti tuo, jog viršutinėje debesies dalyje susiformuoja plunksninių debesų pavidalo plaukų pluošto formos. Tai požymis, jog vyksta intensyvus debesies viršūnės apledėjimo procesas. Ši debesų rūšis visada formuojasi cumulonimbus debesies priekale (dažnai žymima atmaina incus). Jei plunksniniai debesys atsiskiria nuo motininio cumulonimbus debesies, išskiriama cirrus spissatus debesų rūšis.
|
|
Castellanus (castellatus) (cas) – bokštiškieji. Debesų rūšis, kurių bokštiškas vaizdas ypač gerai matomas žvelgiant iš šono. Tokie debesys dažniausiai turi bendrą linijos pavidalo pagrindą, tuo tarpu viršutinėje debesies dalyje išryškėja dantyti bokštelių formos debesies elementai. Castellanus debesys formuojasi vykstant laisvajai konvekcijai apatinėje, vidurinėje ar viršutinėje troposferoje. Šie debesys rodo atmosferos nestabilumą bei turbulentiškumą aukštesniuose troposferos sluoksniuose. Castellanus rūšis būdinga cirrus, cirrocumulus, altocumulus ir stratocumulus formų debesims. Viršutinėje troposferoje cirrus castellanus išskiriami tuo atveju, jei vertikalia kryptimi debesies kampinis dydis* viršija 1° (jei mažiau tai cirrocumulus). Altocumulus castellanus pasirodymas vasaros dienomis reiškia, jog yra palankios sąlygos galingų cumulonimbus debesų formavimuisi tuo atveju, jei susijungs nepastovios stratifikacijos sluoksniai prie paklotinio paviršiaus bei vidurinėje troposferoje. * Debesies elementų kampinis dydis nustatomas tik tada, jei elementas yra aukščiau nei 30° virš horizonto linijos.
|
|||
|
(Ci cas) |
(Cc cas) |
(Ac cas) |
(Sc cas) |
|
Congestus (con) — storieji. Cumulus debesų rūšis, pasižyminti ryškiais kontūrais ir ženkliu vertikaliu išsivystymu dėl ypač intensyvios konvekcijos. Jų pagrindas dažniausiai plokščias, o viršūnėje išryškėja atskiri kamuoliški bokštų ar gūžių formos debesies elementai. Cumulus congestus dažniausiai susiformuoja vystantis cumulus mediocris debesims, o kartais ir iš altocumulus castellanus ar stratocumulus castellanus debesų. Toliau besivystydami jie dažnai virsta cumulonimbus debesimis. |
(Cu con) |
|
Fibratus (fib) (filosus) – pluoštiniai. Debesų rūšis, pasižyminti pluoštine struktūra, kurioje aiškiai išsiskiria atskiri nedidelio pločio siūliškosios formos elementai. Jų galai išlieka lygūs ir neužsilenkia bei neužsibaigia kuokšteliais. Ši debesų rūšis būdinga cirrus ir cirrostratus debesų formoms. Cirrostratus fibratus gali išsivystyti iš cirrus fibratus ar cirrus spissatus debesų rūšių.
|
|
|
(Ci fib) |
(Cs fib) |
|
Floccus (flo) – dribsniškieji. Debesų rūšis, sudaryta iš nedidelių dažniausiai apvalios dribsnių formos debesies elementų. Apatinė šių elementų dalis šiek tiek draikyta ir neretai po debesimi matoma trumpa kritulių juosta (virga). Formuojasi vykstant laisvajai konvekcijai vidurinėje ir viršutinėje troposferoje. Priešingai nei cumulus debesys jų pagrindas nėra plokščias. Jei konvekciniai procesai laisvojoje atmosferoje yra gan intensyvūs, formuojasi castellanus rūšies debesys, o floccus gali susidaryti jiems besisklaidant. Ši rūšis būdinga cirrus, cirrocumulus, altocumulus debesų formoms. Cirrus floccus debesys viršutinėje atmosferoje išskiriami tuo atveju, kai debesies elemento, kartu su kritulių juosta (virga) po juo, kampinis dydis* yra didesnis 1° (jei mažiau tai cirrocumulus). * Debesies elementų kampinis dydis nustatomas tik tada, jei elementas yra aukščiau nei 30° virš horizonto linijos.
|
||
|
(Ci flo la) |
Cirrocumulus floccus undulatus (Cc flo un) |
(Ac flo) |
|
Fractus (fr) – draikytieji. Debesų rūšis pasižyminti nedideliu dydžiu bei netaisyklingomis drąskytomis formomis. Debsies pavidalas nuolatos ir greitai kinta. Ši rūšis būdinga stratus ir cumulus debesų formoms. Stratus fractus debesys skiriasi nuo cumulus fractus mažesniu vertikaliu išsivystymu, tamsesne spalva bei didesne debesies elementų sklaida. Cumulus fractus debesis primena apdriskusį cumulus humilis debesį.
|
|
|
(St fra) |
(Cu fra) |
|
Humilis (hum) – plokštieji. Cumulus debesų rūšis, pasižyminti menku vertikaliu išsivystymu, vienodu plokščiu pagrindu ir atskirų debesų panašumu. Jų vertikalus augimas dažniausiai yra sustabdomas temperatūros inversijos. Tai paaiškina debesų viršūnių aukščio vienodumą. Jei vystantis intensyviai konvekcijai yra prasiskverbiama pro inversinį sluoksnį, toliau gali formuotis cumulus mediocris, congestus ar net cumulonimbus debesys.
|
(Cu hum) |
|
Lenticularis (len.)— lęšiškieji. Debesų, sudarytų iš daugiau ar mažiau izoliuotų lęšio formos elementų, rūšis. Šių elementų kontūrai yra aiškūs, neretai dėl irizacijos įgaunantys rausvą ar žalsvą atspalvį. Dažniausiai formuojasi kalnuotose teritorijose banginių procesų metu. Šiuo atveju debesis būdamas dinaminėje būsenoje gali ilgą laiką išlikti toje pačioje vietoje (žemės paviršiaus atžvilgiu). Kalnuose susiformavę lenticularis debesys gali būti pernešami ir toliau nuo kalnuotų teritorijų. Taip pat lenticularis debesys gali formuotis banginių procesų, ties pakiliųjų inversijų riba, metu (artėjant šaltam arba šaltam okliuzijos frontui). Ši rūšis būdinga cirrocumulus, altocumulus ir stratocumulus debesų formoms. Cirrocumulus lenticularis yra ištisai baltas, tuo tarpu žemesnių aukštų debesyse galima išskirti tamsesnes debesies dalis. Nuo stratocumulus lenticularis debesų altocumulus lenticularis skiriasi savo kampiniu dydžiu (atskiro debesies elemento kampinis dydis* neviršija 5°). * Debesies elementų kampinis dydis nustatomas tik tada, jei elementas yra aukščiau nei 30° virš horizonto linijos.
|
||
(Cc len) |
(Ac len) |
(Sc len) |
|
Mediocris (med) – vidutiniai. Cumulus debesų rūšis pasižyminti vidutinišku vertikaliu išsivystymu. Šių debesų horizontalus bei vertikalus dydis yra panašus. Jų viršūnė nėra labai aiškiai apibrėžta. Tai tarpinė debesų rūšis tarp cumulus humilis ir cumulus congestus. Mediocris debesys formuojasi, vykstant intensyvesnei konvekcijai nei humilis debesų atveju, bei esant mažesniam aukštesnių oro kilimą stabdančių atmosferos sluoksnių stabilumui. |
(Cu med) |
|
Nebulosus (neb) – ūkaniškieji. Dangų gaubia ūkaniškas šydas. Ši debesų rūšis pasižymi tuo, jog labai sunku išskirti atskiras debesų detales. Ši rūšis būdinga cirrostratus ir stratus debesų formoms. Stratus nebulosus – dažniausiai pasitaikanti stratus debesų rūšis. Cirrostratus nebulosus debesyse beveik visada formuojasi optinis halo reiškinys.
|
|
|
(Cs neb) |
(St neb op) |
|
Spissatus (spi) (densus, nothus) – tankieji. Cirrus debesų rūšis, kurių optinis storis yra ganėtinai didelis tam, kad paslėptų Saulės ar Mėnulio kontūrus ar net pilnai juos uždengtų. Apšviesti Saulės jie atrodo pilkšvi. Ši debesų rūšis dažnai susidaro viršutinėje cumulonimbus dalyje ir yra tokie tankūs, jog neretai maišomi su vidurinio aukšto debesimis. Lietuvoje adaptuotoje debesų klasifikacijoje neretai šie debesys vadinami incusgenitus, nors labiau tiktų papildomai nurodyti pagrindinę motininę formą cumulonimbogenitus. Spissatus debesys taip pat gali susidaryti iš konvekcinių cirrus floccus ar cirrus castellanus debesų bei orui viršutinėje troposferoje judant aukštyn palei frontinį paviršių. Be to, šie debesys gali susiformuoti iš viršutinių atplyšusių besisklaidančio altostratus debesies dalių. |
(Ci spi)
|
|
Stratiformis (str) — sluoksniškieji. Kamuoliškų debesų rūšis, pasižyminti horizontaliu išplitimu. Būdinga cirrocumulus, altocumulus ir stratocumulus debesims. Ši debesų rūšis susiformuoja į vientisą sluoksnį susiliejus laisvosios konvekcijos metu susiformavusiems floccus ar castellanus debesų rūšių elementams. Bendrame sluoksnio fone aiškiai išsiskiria atskiri kamuoliški elementai.
|
||
|
Cirrocumulus stratiformis perlucidus undulatus (Cc str pe un) |
Altocumulus stratiformis perlucidus lacunosus (Ac str pe la) |
Stratocumulus stratiformis opacus (Sc str op) |
|
Uncinus (unc.) – kabliškieji. Baltos spalvos (be pilkų debesies elementų) pailgos formos cirrus debesų rūšis, užsibaigianti kabliuku arba neapibrėžtos formos kuokšteliu. Uncinus debesys formuojasi aukštyneigio oro judėjimo palei frontinį paviršių metu ir yra artėjančio šilto fronto pranašas. Debesis įgauna atvirkščio klaustuko formą, esant teigiamam vėjo poslinkiui (vėjo greitis su aukščiu didėja), bei normalaus klaustuko formą, esant neigiamam vėjo poslinkiui.
|
(Ci unc) |
|
Tarptautinė debesų klasifikacija Debesų formos, rūšys, porūšiai ir atmainos tekste žymimos skirtingomis spalvomis: |
